|
|
Žodynas |
A | B | C | Č | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š| T | U | Ū | V | Z | Ž Amenorėja – menstruacijų dingimas. Tai gali būti nepageidaujamas antipsichozinių vaistų vartojimo poveikis. Anhedonija – nesugebėjimas džiaugtis dalykais, kurie įprastai suteikdavo malonumo. Antikonvulsantai – vaistai vartojami gydant nuo priepuolių. Antikonvulsantai gali būti vartojami gydant maniakinę depresiją. Antidepresantai – vaistai depresijai gydyti. Antidepresantai kartais vartojami maniakinei depresijai gydyti. Antipsichoziniai vaistai – tai vaistai psichozei, pagrindiniam psichiniam sutrikimui dėl kurio prarandamas realybės suvokimas, gydyti. Asmenybės sutrikimas – psichinė liga, ilgalaikė sunkaus elgesio sutrikimo forma, įtakojanti individo funkcionavimą asmeninėse ir socialinėse situacijose. Atsitraukimas – atsitraukimo nuo bendruomenės, draugystės procesas. Paprastai pasireiškia nuošalumas, nesidomėjimas bendravimu, socialine veikla, sunkiai bendraujama su kitais. Tai negatyvus simptomas. Ataksija – aukščiausio laipsnio nerimas, kai žmogus svyruoja nuo vienos kojos ant kitos, eina vietoje, žingsniuoja, negali sėdėti ramiai. Biocheminis elementas – dalyvauja cheminėse organizmo reakcijose, procesuose. Depresija – nuotaikų sutrikimas, kai kankina liūdesys, beviltiškumas, nepilnavertiškumas. Dažnai sergančiajam trūksta energijos, motyvacijos. Kartais pasireiškia tokie fiziniai simptomai – lėti judesiai, kalba. Depresijos epizodas – nuotaikų kaita, kai jautiesi liūdnas, beviltiškas, nepilnavertis. Dažnai sergančiajam trūksta energijos, motyvacijos. Kartais pasireiškia tokie fiziniai simptomai – lėti judesiai, kalba. Didybė – perdėtas vertės, galios, žinių, svarbumo, tapatybės supratimas. Toks supratimas gali atsirasti dėl iliuzinių proporcijų. Distonija – ekstrapiramidinis sindromas, pasireiškiantis kaip nepageidaujamas antipsichozinių vaistų poveikis. Pagrindiniai požymiai – iškištas liežuvis, neįprastas galvos laikymas, grimasos, akių vartymas, kaklo spazmai. Emocijų sutrikimas – reiškia tą patį kaip ir nuotaikos sutrikimas. Emociniai simptomai – tai šizofrenijos simptomai susiję su nuotaikos ir emocijų raiška. Ekstrapiramidinis sindromas – veido, kūno judesių sutrikimas. Pasireiškia kaip nepageidaujamas antipsichozinių vaistų poveikis. Pagrindiniai simptomai – nelankstūs raumenys, drebėjimas, einant nejuda rankos. Kartais panašus į Parkinsono ligą.
Galaktorėja – gausus pieno išsiskyrimas iš krūtinės vyrams ir moterims. Tai gali būti nepageidaujamas antipsichozinių vaistų poveikis. Genetika – biologijos mokslo šaka, tirianti kaip fizinės ir psichinės savybės perduodamos iš kartos į kartą, augalų ir gyvūnų skirtumus. Haliucinacijos – neteisingas suvokimas kažko, kas neegzistuoja. Haliucinacijos gali būti matomos, girdimos, liečiamos, skonio, kvapo. Hipersomnija – labai daug miegama. Iliuzijos – tvirtas tikėjimas, neturintis pagrindo realybėje, neracionalus ir neturintis įrodymų. Žmonės, kenčiantys nuo iliuzijų, yra įsitikinę, kad juos persekioja, vadinami paranojikais. Insomnija – sunku arba išvis neįmanoma miegoti. Kognityvinė disfunkcija – šizofrenijos simptomas, pasireiškiantis dėmesio, atminties, koncentracijos ir klausos sutrikimais. Maniakinė depresija – psichinis sutrikimas, kai pasireiškia manija ir depresija. Manija – nuotaikos epizodas – nuotaikos pakilimas ar irzlumas, greita kalba, greitos mintys, insomnija, laikinas dėmesingumas, didybė, sprendimų vengimas. Dažnai pasireiškia maniakinėje depresijoje. Mąstymo sutrikimas – nesugebėjimas mąstyti nuosekliai, taip, kaip mąsto kiti žmonės. Negatyvieji simptomai – normalių funkcijų, kurias atlieka sveikas individas, praradimas, sergant psichoze. Simptomai gali būti – erdvės ribojimas, intensyvi emocinė išraiška, nesidomėjimas svarbiais dalykais, nesugebėjimas bendrauti. Nerimo sutrikimas – daugelyje psichinių susirgimų nerimas yra pagrindinis simptomas, kuris atsiranda staiga ir kankina visą dieną. Nerimo sutrikimai pasireiškia prakaituojant, sutrikus širdies ritmui, atsiradus diarėjai ar vertigo. Nerimo sutrikimai yra įvairių rūšių – panika, fobija, persekiojimas, potrauminis stresas, nerimas. Neuroleptikai – kitaip vadinami antipsichoziniai vaistai. Neurotransmiteriai – tai smegenų dalelės, pernešančios chemines žinutes tarp nervinių ląstelių. Neurotransmiteriai yra išleidžiami neuronų, sklaidosi mažoje erdvėje tarp ląstelių ir susiriša su receptoriais. Nuotaikos sutrikimas – bet kuri psichinė liga, pasireiškianti nenormalia emocine būsena, kaip ir depresija, distimija, maniakinė depresija. Dar vadinamas emocijų sutrikimu. Nuotaikos stabilizatoriai – vaistai, padedantys palaikyti pastovią nuotaiką. Obsesinis - kompulsinis sutrikimas – nerimo sutrikimas, pasireiškiantis būtina reikme atlikti užduotis. Užduotys dažnai yra paprastos – daug kartų patikrinti ar užrakinai mašiną, palikdamas ją stovėjimo aikštelėje. Sergantysis bijo rimtų padarinių jei užduotis bus neatlikta. Žmogus negali nustoti galvoti apie tai. Kompulsijos įtakoja žmogaus atliekamus, dažnai kartojamus veiksmus siekiant, kad priverstinumas išnyktų. Paranoja – psichinė būsena, kai be priežasties įtarinėjami žmonės ar situacijos. Paranojiškas žmogus gali būti įtarus, priešiškas ar labai jautrus atstūmimui. Parkinsonizmas – tai grupė judesių, veido išraiškos, nelanksčios eisenos, drebėjimo, statiškos pozos simptomų. Kartais šiuos simptomus gali sukelti nepageidaujamas antipsichozinių vaistų poveikis. Pozityvieji simptomai – normalių funkcijų viršyjimas, iškraipymas. Tai iliuzijos, haliucinacijos, nenuosekli kalba, nenuoseklus, katatoniškas elgesys. Psichinė liga – mąstymo ar nuotaikų sutrikimas, kuris smarkiai paveikia sprendimus, elgesį, gebėjimą atpažinti realybę, gebėjimą susidoroti su gyvenime kylančiais poreikiais. Tai gali būti susiję su smegenų pokyčiais, kuriuos sukelia genetika, toksinės medžiagos, infekcijos, psichologiniai ar trauminiai veiksniai. Psichoterapija – terapija apimanti palaikančius dialogus, patarimus, kognityvinio elgesio metodus. Psichotropikai – vaistai, skirti psichinių ligų gydymui. Psichozė – bet koks didesnis psichinis sutrikimas, kai prarandamas kontaktas su realybe. Paprastai pasireiškia iliuzijos ir/ar haliucinacijos. Sedatyvas – raminantis, sukeliantis miegą vaistas. Serotoninas – neurotransmiteris, perduodantis impulsus tarp nervinių ląstelių centrinėje nervų sistemoje. Serotoninas veikia nuotaiką ir elgesį, fizinę koordinaciją, apetitą, kūno temperatūrą, miegą. Sukalbamumas – vaistų vartojimas kaip nurodyta: nurodytu laiku ir nurodytomis dozėmis. Šizofrenija – paplitusi psichozės forma, pasireiškianti haliucinacijomis ir/ar iliuzijomis, elgesio pakitimais, atsitraukimas ir minčių bei kalbos sutrikimais. Tardyvi diskinezija – nesugrąžinamo, nevalingo elgesio sutrikimas, pasireiškiantis pacientams, gydomiems antipsichoziniais vaistais. Tai nenormalūs, nevalingi liežuvio, žandikaulio, liemens ar galūnių judesiai. Tipiniai antipsichoziniai vaistai – senieji, pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai skirti sunkioms psichinėms ligoms, tokioms kaip šizofrenija, gydyti. Veikia kitaip nei atipiniai antipsichoziniai vaistai. Žinomiausiuose pavyzdžiuose yra haloperidolio ir chlorpromazino. A | B | C | Č | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š| T | U | Ū | V | Z | Ž |